prisiminkime laikus
-
deiviscalibrius
- Klubo ex-Narys
- Pranešimai: 1157
- Užsiregistravo: 12 Bal 2006, 23:45
- Vietovė: (: KaUnAkIeMiS :)
prisiminkime laikus
FOTO : http://www.grand.lt/l/foto/144
Prisiminkim
Buvo laikai...
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dviračiu važinėti su šalmu. Siaubas.
Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!
Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.
Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui...
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites!
O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!
O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana"?!
Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!" O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas!
Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!"
Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...
Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius „Rubin" – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.
„Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."
Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!
Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.
Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...
Prisiminkim
Buvo laikai...
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dviračiu važinėti su šalmu. Siaubas.
Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius.
Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!
Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.
Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.
Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui...
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites!
O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!
O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana"?!
Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!" O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas!
Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!"
Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...
Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius „Rubin" – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.
„Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."
Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!
Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.
Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...
university of south wales , newport - (BA) bussines and marketing for 3 years)
Tikra teisybe, dar reiktu pridurti, kad nuolatinis deficitas zadino improvizacijos laisve ir kurybiskuma. Ir dviracius daugelis galejo perrinkti uzristom akim ir dar kas nepamineta, kad vasara kiekvieno miestelio centre budavo geltona backa su ratais ir sedincia salia teta ir uzrasu ant backos sono - GIRA, o ziema kai del salcio nevykdavo pamokos visi eidavo................su rogutem ant kalniuko miesto pakrastyje 
Paskutinį kartą redagavo ramus 13 Gru 2008, 01:01. Iš viso redaguota 1 kartą.
-
euro
- Klubo ex-Narys
- Pranešimai: 1975
- Užsiregistravo: 04 Rgp 2006, 22:10
- Vietovė: Vilnius
- Kontaktinė informacija:
galima sukurti toki pati straipsniuka ir apie deficita, kaip nuejes i parduotuve matydavai tik 4 prekes ir pan. rusu okupacijos laiku as niekada neprisiminsiu kaip kazkokio stebuklo geraja prasme. tik rusai mus paverte tokia degradu tauta, isvezdami i Sibira visus padorius, protingus lietuvius. tikraji to meto elita. gydytojus, girininkus, mokslininkus, mokytojus, kunigus, stambesnius ukininkus. ka atveze i ju vieta? prasigerusius rusu bomzus ir daug degtines. kas is to isejo? pazvelk i musu kaima. niekada negerbsiu ir nepateisinsiu sio gedingo rusu poelgio, kad ir i koki blizgu popieriuka jie beklijuotu ta slamsta. -1.
[img]http://i32.photobucket.com/albums/d4/J-o-n-c-e/Zalgiris500.jpg[/img]
-
euro
- Klubo ex-Narys
- Pranešimai: 1975
- Užsiregistravo: 04 Rgp 2006, 22:10
- Vietovė: Vilnius
- Kontaktinė informacija:
o as pavadinciau tai Stokholmo sindromu. kai auka, ilga laika praleidusi su pagrobejais, prie ju prisirisa ir kartais netgi ima juos ginti. mokslininkai dar tiria tai, nes negali paaiskinti kodel taip yra. ko gero ir kai kuriems lietuviams taip pat. nostalgija dalykams, kurie normaliame pasaulyje tikrai nebutu traktuojami kaip kazkoks puikus ir geras dalykas.
[img]http://i32.photobucket.com/albums/d4/J-o-n-c-e/Zalgiris500.jpg[/img]
Taip taip , o tie kurie augo smetonos autoritarinio rezimo metu, tai iseinant is sios teorijos, jau negali suprasti demokratiniu vertybiu ir ka jau kalbeti apie tuos kurie augo baudziavos laikais - tai tie jau is viso apie laisve jokio supratimo neturejo
Todel ir akcentuoju paprastus dalykus - kokie bebutu laikai, bet vaikyste visada bus nerupestinga ir prisimenama su nostalgija ir si nostalgija daugiau yra vaikystei, o ne konkreciam laikmeciui 
as irgi pernelyg nepolitizuociau. Tiesiog, kaip ramus ir pastebejo, tai daugiau susije su tuo, kad tai niekas daugiau, nei sentimentai i jaunyste (nesvarbu, tai buvo vaikyste ar paauglyste). Paziurekit, ar musu tevai del tu giros backu svaigsta? Ne. Jie galbut labiau istrige dar ankstesni laikai, nors, zinoma, "deficito laikus" irgi vargiai kas gales pamirshti.
O svaigimas tai irgi suprantamas tam tikra prasme - dalykai, kurie tais laikais buvo top'e (kadangi nieko kito is viso nebuvo), mums buvo suformuoti kaip vertybes - juk stovedamom prie giros backu eilese nors ir nebutumem numire, jei tos giros nebutu
O svaigimas tai irgi suprantamas tam tikra prasme - dalykai, kurie tais laikais buvo top'e (kadangi nieko kito is viso nebuvo), mums buvo suformuoti kaip vertybes - juk stovedamom prie giros backu eilese nors ir nebutumem numire, jei tos giros nebutu
[url=http://www.calibra.lt]www.calibra.lt - jau greitai[/url]
[url=http://www.calibra.lt][img]http://www.2x2.lt/cale/calibra.gif[/img][/url]
[url=http://www.calibra.lt][img]http://www.2x2.lt/cale/calibra.gif[/img][/url]
Na tai toks kaip ir paivairinimas ta gira(dar ir pigi), nes limonadas parduotuvese buvo tik buratinas tiesa, dar buvo galima pirkti parduotuvese pilstomu sulciu, pilstomu is tokiu i apacia smailejanciu stikliniu indu. O dauguma pirkeju ypac is rajonu pirkinius nesdavosi "sietkose" (tinklelis turbut lietuviskai butu) 
jo, pamenu parduotuvese ta kampeli, kur sultis darydavo. Pagrinde visada budavo pomidoru, o kitu tai kazkaip reciau 
s
Gazirofke, pamenu, buvo uz 1kapeika - vanduo paprastas, uz 2 - gazuotas, uz 3 - su kazkokiu skoniu (geltonas)
Stikline, kaip ten ir rasho - viena 
O pinti maiseliai ("sietkos") tai cia buvo (bent kiek teko girdeti is atitinkamu zmoniu) vienas is CCCP uzmanymu, kad is tolo butu matyti ka zmogus nesa.
Limonadas ne tik buratinas buvo
Dar buvo "varpelis", ir zaliuose buteliusoe "tarchunas" (beje, dabar el atsirado kai kuriose parduotuvese) - sis, aisku, pasirodydavo reciau 
Ir, bene labiausiai "zavintis" dalykas - parduotuveje "pietu pertrauka". Isivaizduokite dabar atvarote i akropoliomaksima, o ten "pietu pertrauka"
Neseniai ant vieno kaimo (Raguvos berods) parduotuves dar maciau ta uzrasa, tai nostalgija apeme ir net susigundziau uzeiti i ta parduotuve pasiziureti is arciau 
O ten is tikro kaip tarybu sajungos stiliuje viskas - metaliniai tokie alia "konteineriai", o juose i viena kruva sumesta viskas, net pardavejos apsiredziusios to meto tematika
Zodziu... prisiminti visai smagu, bet grizti i tuos laikus nenoreciau
s
Gazirofke, pamenu, buvo uz 1kapeika - vanduo paprastas, uz 2 - gazuotas, uz 3 - su kazkokiu skoniu (geltonas)
O pinti maiseliai ("sietkos") tai cia buvo (bent kiek teko girdeti is atitinkamu zmoniu) vienas is CCCP uzmanymu, kad is tolo butu matyti ka zmogus nesa.
Limonadas ne tik buratinas buvo
Ir, bene labiausiai "zavintis" dalykas - parduotuveje "pietu pertrauka". Isivaizduokite dabar atvarote i akropoliomaksima, o ten "pietu pertrauka"
O ten is tikro kaip tarybu sajungos stiliuje viskas - metaliniai tokie alia "konteineriai", o juose i viena kruva sumesta viskas, net pardavejos apsiredziusios to meto tematika
Zodziu... prisiminti visai smagu, bet grizti i tuos laikus nenoreciau
[url=http://www.calibra.lt]www.calibra.lt - jau greitai[/url]
[url=http://www.calibra.lt][img]http://www.2x2.lt/cale/calibra.gif[/img][/url]
[url=http://www.calibra.lt][img]http://www.2x2.lt/cale/calibra.gif[/img][/url]
Na, kai kas parduotuvese buvo ir negero - pvz. duonos skyriuje visos duonos ir batonai nuciupineti zmoniu ieskant minksciausio, nors budavo ir tokiu batonu, kad vini i siena galetum ikalti
arba sveriamas sviestas pjaunamas nuo tokio didelio gabalo, ar i zmoniu atsinestus stiklainius pilstoma grietine (tiesa budavo ir plastikinkiuose pakeliuose). Ziguliu tiuningas budavo geras - ant priekiniu lempu plastikines lekstes kur zaidimui papludimyje, purvasaugiai - sachmatu lentos ir daug lipduku viduje ant paneles ir dureliu. 
-
valentux
- Entuziastas
- Pranešimai: 327
- Užsiregistravo: 10 Rgp 2008, 16:11
- Vietovė: klapeda
- Kontaktinė informacija:
prie ziguliuku dar budavo tokios tiuningines juostos ant priekinio stiklo su uzrasu (LADA)ramus rašė:Na, kai kas parduotuvese buvo ir negero - pvz. duonos skyriuje visos duonos ir batonai nuciupineti zmoniu ieskant minksciausio, nors budavo ir tokiu batonu, kad vini i siena galetum ikaltiarba sveriamas sviestas pjaunamas nuo tokio didelio gabalo, ar i zmoniu atsinestus stiklainius pilstoma grietine (tiesa budavo ir plastikinkiuose pakeliuose). Ziguliu tiuningas budavo geras - ant priekiniu lempu plastikines lekstes kur zaidimui papludimyje, purvasaugiai - sachmatu lentos ir daug lipduku viduje ant paneles ir dureliu.
Ne, ne, del tu isvirksciu ratu tai nera visiskai tiesa, pvz pas mane dar garaze yra du M-412 platinti ratlankiai ir ant ju reikdavo ieskoti R-13 ir 205 plocio padangu, o tai didele retenybe per vargus buvau rades Fuldos toki produkta (nepriklausomybes pradzioje is vokietijos devetu tokiu kartais dar pasitaikydavo). Taigi, jie platinti labai paprastai - greiciausiai su tekinimo staklemis budavo atpjaunamas ratlankis netoli isorinio krasto ir ivirinamas i tarpa ziedas kokiu 5cm plocio pagamintas is didelio skersmens vamzdzio - palange
, o maskvio isvaizda
daugiau nieko apie ta auto labai gero pasakyti negaleciau, tiesiog nostalgija ir viskas 