Nors politinio isankstinio nusistatymo pries kitus kandidatus/partijas Grybauskaite per daug nedemonstravo (manau, tai rinkiminis triukas isvengti sudu pylimo ant kitu islaikant oruma ir nesiveliant i skandalus), bet akivaizdu, kad socdemu vykdyta ekonomine politika jai nera prie sirdies (ta rodo ankstesnes konfrontacijos su Kirkilo vyriausybe) nepaisant biciulystes su Brazausku ir to, kad ji dirbo finansu ministre valdant socdemams.
Imho Grybauskaite labiau finansu eksperte, nei diplomate, bet ir velgi - tai nera blogai - ekonominio nuosmukio laikotarpiu tureti valstybes vadova su tvirta ekonomine baze (ko nepasakytum apie pries tai buvusi puikius diplomato igudzius turinti V.Adamku) yra gerai. Tai dar vienas teigiamas kabliukas, kuris suteiks pasitikejimo Lietuvos atzvilgiu uzsienio investuotojams (tikiuosi, aiskinti, kad uzsienio pinigai i Lietuvos rinka nera blogai, nereikia?).
Dabar jau nera prasmes kazka spelioti, nes tuoj patys viska pamatysime. Laiko liko pusantro menesio iki spektaklio pradzios, nors show, panasu, jau prasideda. Ar tai bus geras show, ar ne, dar pamatysime
Dabar visi pasisakymai yra daugiau spelioniu lygio, su tikimybe 50/50 (arba kaip pati Grybauskaite sako "arba/arba") 2 Vytautas : del paxo as paprastai reiskiu uzuojauta zmonems, kurie vis dar galvoja, kad paksas yra auka. Uz ka paxa galima pagirti, tai uz tai, kad pasirinko (ar uz ji jam buvo parinkta) geriausius (arba vienus geriausiu) PR specialistus Lietuvos mastu, kurie rupinasi jo ivaizdziu ir turiu pasakyti, kad jie puikiai dirba savo darba, t.y. runkeliams puikiai pudrina smegenis kurdami "aukos" personaza ir kitaip keldami paxo reitingus.
2 human : dabartine krize yra dalinai salygota per menko kapitalo/per didelio paskolu portfelio santykio, nepamatuotos rizikos vartojant paskolas, gerokai greitesnio pelnu augimo nei realios sukuriamos vertes. Dauguma verslu sukosi is skolintu pinigu, skyresi tik kapitalo/paskolos proporcija. Dabar, kai paskolu piramide sugriuvo, akivaizdu, kad problemos stipriai paliete verslus, neturincius savo kapitalo ir turincius isiskolinimus (palukanu norma pasikeite, vartojimas sumazejo=babkiu nebera; o jei dar skolintasi buvo litais... paskolos vilibor ir euribor skiriasi kone dvigubai) arba tuos, kurie dirbo su tokiom imonem. Panasiai ir su valstybe. Jei mes turime skolu, bet neturime jokiu istekliu, kaip planuojame tas skolas grazinti? Pasiskolinti is vienu, kad grazinti kitiems? Bet paskola irgi kainuoja, o siuo metu Lietuvai - ne taip jau ir mazai. Vadinasi, vel didinamos valstybes islaidos ir dar tuo metu, kai jas reikia mazinti (kadangi neturime finansinio rezervo), o suma uz paskola nuteka i uzsienio salis. Prie to dar prisideda ir esamas einamosios saskaitos deficitas, del kurio pinigai i valstybe ne patenka, isplaukia is jos. Tokiu atveju, imetus valstybei i rinka pinigu, jie tik labai trumpai ir minimaliai pagyvina rinka, o eigoje didele dalis tu pinigu iskeliauja i uzsienio valstybes ir liekam ten pat kur buvom, tik su didesne skola. Imho skolintis galima tik tada, kai skolinami pinigai uzdirbs daugiau pinigu, arba bent jau zenkliai sumazins nuostolius (didesne verte, nei sumokama uz paskola + ivertinus rizika del paskolu palukanos normos pokycio). Kubiliaus pozicija, neishsakyta tiesiogiai, bet kiek imanoma suprasti "tarp eiluciu" yra tokia, kad skolinamasi bus tik tada, kai nesiskolinti bus nebeimanoma, o siuo metu skolintis nera reikalo (as siai pozicijai pritariu). Negana to, skolintis yra geriau "is savu" (pvz, per taupymo lakstus, kas siuo metu kaip tik vyksta), nes uz pasiskolintus pinigus sumoketa suma (palukanos) atiteks ne uzsienio valstybei, o Lietuvos pilieciams, kurie, tiketina, tuos pacius pinigus isleis arba reinvestuos Lietuvoje (o per cia dalis gris i valstybe mokesciu pavidalu), tokiu budu suveikdamas ir kaip ekonominio atsigavimo katalizatorius.
Zodziu, trumpai paaiskinti sudetinius ir tuo paciu sudetingus procesus nera paprasta, o mokslinio traktato i foruma irgi neparasysiu
