Parašytas: 08 Spa 2008, 23:28
nes visi isivaizduoja kad nuo statybu viskas prasidejo LT . .
Puslapis 2 iš 2
Parašytas: 08 Spa 2008, 23:31
visi ne visi, bet dauguma
Parašytas: 09 Spa 2008, 07:50
pradėkim nuo to, kad ash kalbejau apie pojuti. Kad krize zemiausia sluoksni palies - be kalbu. taciau tai pasijus gerokai veliau, nei milijona investaves pamatys -30 proc. savo VP saskaitoje ir prades branginti savo gaminama bulka, kad turetu is ko repus moket. Aisku pavizdys tikrai ne ish finansu vadoveliucalibra rašė: Vat ir nesutinku
Jeigu kalba apie tai, kad cia susirinke mazesnes pajamas gaunantys zmones, kurie neinvestuoja i NT, akcijas ir t.t., tuomet pasakysiu paprastai - ekonomikos nuosmukio metu, labiausiai nukencia butent mazas pajamas gaunantys zmones.
T.y., ishlaidos butiniausio vartojimo prekems ir paslaugoms ishauga, kai tuo tarpu atlygynimas lieka savo vietoje. Kitaip tariant, pinigu, kurie lieka nuo butiniausio vartojimo prekiu ir paslaugu lieka dar maziau, todel zmones dar maziau gali ju skirti vartojimui.
Parašytas: 09 Spa 2008, 07:51
o pinigu nuvertejimas toliau dirba savo juoda darba.popcys rašė:todel kolkas delsiu taip papuosti savo automobili, taupau pinigus. neturedamas jokiu garantiju keliems menesiams i prieki
Parašytas: 09 Spa 2008, 07:55
pavirshutinishkas ir naivus komentaras. Ekonomikos nuosmukis susijes su viskuoLast Edition rašė:Viskas aisku. Krize susijusi su statybu sfera.mintusas rašė:paveike ne mane,o imone mano labai jauciasi sita krize, pries metus buvo daug lengviau islaikit imone nes buvo daugiau pajamu, dabar taip visi konkuruoja kad vienas kitam gerkles perkastu,
as asmeniskai ir mano imone, labai pajutau sita krize
transporta ir nek. turta ir su siom shakom susijusias sferas paliete pirmiausia - visa kita mazeja praktiskai domino principu. Pats teiki buhalterines apskaitos paslaugas - ne kas kitas, o butent apskaita turi matyti kas kur ir kaip - juk viskas prasideda nuo saskaitu mokejimo velavimu Parašytas: 09 Spa 2008, 07:57
human, papasakok kodel statybos sustojo.Human rašė:geriau pagalvok kodel statybos sustojo geriau, o ne sakyk kad suveliau. Nes pats sneki ne is to kampo ziuredamas.
Parašytas: 09 Spa 2008, 08:01
Nitro internete pasiskaityk ar tu nemoki googlint?
Parašytas: 09 Spa 2008, 08:51
KIRKILAS sake lietuvoje viskas gerai! Ir nera cia kuo skustis 
Parašytas: 09 Spa 2008, 08:54
taip mes juo tikim 
Parašytas: 09 Spa 2008, 11:57
Priezasciu yra daug... pvz, supaprastejusi paskolu gavimo tvarka ir maza pinigu skolinimosi kaina salygojo didele paklausa skolintis pinigus bustui, kas atitinkamai sukele gyvenamuju namu/butu paklausa, is ko kilo statybos sektoriaus darbuotoju paklausa ir nerealios algos. Aisku, ir pelno marzos statybos bendroviu kilo kartu, neishskiriant ir pelnu visos aplinkines infrastrukturos.
Prisidejo ir zmonems budingas bruozas - vartoti ne pagal savo galimybes, arba kitaip - jeigu zinai, kad kita menesi gausi didesne alga, gyventi kaip didesne alga gaudamas pradedi tuojau pat. Panasiai ir su algom - kadangi kylant ekonomikai, bedarbystes lygis buvo pasiekes pakankamai zema lygi, dauguma darbuotoju tikejosi nerealiu atlyginimo suoliu (matydami pokycius kituose sektoriuose), nors pridetine verte kurdavo ta pacia, o ir imones ne visos spejo didinti pelninguma kartu su kylanciom islaidomis (tame tarpe ir islaidomis algoms), del ko norint islaikyti ta pacia pelno marza, teko gana radikaliai didinti ikainius - zinoma, tai kaip banga, kuri nueina per visus sektorius ir sukelia atbuline kainu suolio banga. Nepaisant to, zmones vis tiek nemazino vartojimo, o kai kurie isgirde, kad "gresia infliacija", "ekonomikos perkaitimas", uzuot taupe pinigus, skubejo juos isleisti, tikedamiesi, kad geriau nusipirkti materialu daikta, kuris nepraras vertes taip greitai, kaip pinigai infliacijos metu. Zinoma, tai dar labiau sukele vartojima ir dar labiau pagilino situacijos sudetinguma ir galimybe suvaldyti ja.
Pratesiant minti apie LIetuva, tai nuo pat pradziu buvo padaryta blogai : tuo metu, kai vyksta ekonomikos pakylejimas, paprastai viesasis sektorius mazina etatus ir mazina islaidas, kaupdamas leshas, kurios bus naudojamos ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Darbuotoju atleidimas is viesojo sektoriaus ekonomikos pakylejimo metu yra salygotas ne tik tuo, kad yra mazinami valstybinio aparato islaikymo kastai, bet ir tai, kad atleisti darbuotojai ekonomikos pakylejimo metu lengvai gali susirasti darba privaciame sektoriuje. Tuo tarpu, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, valstybe pradeda priimineti atgal darbuotojus, taip mazindama bedarbystes lygi. Taip pat pradeda islaidauti, pirkdama paslaugas ir prekes is privataus sektoriaus - taip siekdama ishjudinti sastingi rinkoje, atgaivinti ekonomika.
Tuo tarpu Lietuvoje, viskas buvo atvirksciai : kai buvo pakylejimas - valsttybe ishlaidavo i kaire, deshine... dabar, kai atejo krize, sedi shiknas surauke ir nezino ka daryti, kaip sulopyti skyles biudzhete, nors apie tai finansu analitikai jau pora metu atgal trimitavo, matydami visus zenklus, kad taip tikrai ivyks.
Tai cia vienas aspektas. Kitas aspektas irgi panasus (nors ir skiriasi) is JAV puses - ten taip pat sprogo nekilnojamo turto burbulas, kas sukele masini butu atsisakyma (jav galioja kita tvarka nei LT - yra statusas "asmens bankrotas"; tokiu atveju nuvertejantis NT grazinamas bankui, o skolininkas atleidziamas nuo isipareigojimu). Tai is dalies salygojo "blogu paskolu" atsiradima, kas salygojo Lehmans brothers banko krize ir, atitinkamai visos likusios finansines piramides griuvima, iskaitant visa pasauli.
Prisidejo ir zmonems budingas bruozas - vartoti ne pagal savo galimybes, arba kitaip - jeigu zinai, kad kita menesi gausi didesne alga, gyventi kaip didesne alga gaudamas pradedi tuojau pat. Panasiai ir su algom - kadangi kylant ekonomikai, bedarbystes lygis buvo pasiekes pakankamai zema lygi, dauguma darbuotoju tikejosi nerealiu atlyginimo suoliu (matydami pokycius kituose sektoriuose), nors pridetine verte kurdavo ta pacia, o ir imones ne visos spejo didinti pelninguma kartu su kylanciom islaidomis (tame tarpe ir islaidomis algoms), del ko norint islaikyti ta pacia pelno marza, teko gana radikaliai didinti ikainius - zinoma, tai kaip banga, kuri nueina per visus sektorius ir sukelia atbuline kainu suolio banga. Nepaisant to, zmones vis tiek nemazino vartojimo, o kai kurie isgirde, kad "gresia infliacija", "ekonomikos perkaitimas", uzuot taupe pinigus, skubejo juos isleisti, tikedamiesi, kad geriau nusipirkti materialu daikta, kuris nepraras vertes taip greitai, kaip pinigai infliacijos metu. Zinoma, tai dar labiau sukele vartojima ir dar labiau pagilino situacijos sudetinguma ir galimybe suvaldyti ja.
Pratesiant minti apie LIetuva, tai nuo pat pradziu buvo padaryta blogai : tuo metu, kai vyksta ekonomikos pakylejimas, paprastai viesasis sektorius mazina etatus ir mazina islaidas, kaupdamas leshas, kurios bus naudojamos ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Darbuotoju atleidimas is viesojo sektoriaus ekonomikos pakylejimo metu yra salygotas ne tik tuo, kad yra mazinami valstybinio aparato islaikymo kastai, bet ir tai, kad atleisti darbuotojai ekonomikos pakylejimo metu lengvai gali susirasti darba privaciame sektoriuje. Tuo tarpu, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, valstybe pradeda priimineti atgal darbuotojus, taip mazindama bedarbystes lygi. Taip pat pradeda islaidauti, pirkdama paslaugas ir prekes is privataus sektoriaus - taip siekdama ishjudinti sastingi rinkoje, atgaivinti ekonomika.
Tuo tarpu Lietuvoje, viskas buvo atvirksciai : kai buvo pakylejimas - valsttybe ishlaidavo i kaire, deshine... dabar, kai atejo krize, sedi shiknas surauke ir nezino ka daryti, kaip sulopyti skyles biudzhete, nors apie tai finansu analitikai jau pora metu atgal trimitavo, matydami visus zenklus, kad taip tikrai ivyks.
Tai cia vienas aspektas. Kitas aspektas irgi panasus (nors ir skiriasi) is JAV puses - ten taip pat sprogo nekilnojamo turto burbulas, kas sukele masini butu atsisakyma (jav galioja kita tvarka nei LT - yra statusas "asmens bankrotas"; tokiu atveju nuvertejantis NT grazinamas bankui, o skolininkas atleidziamas nuo isipareigojimu). Tai is dalies salygojo "blogu paskolu" atsiradima, kas salygojo Lehmans brothers banko krize ir, atitinkamai visos likusios finansines piramides griuvima, iskaitant visa pasauli.
Parašytas: 09 Spa 2008, 14:07
tai tada paklausiu kokia tavo netolimos ir tolimos ateities fizija? kaip suksis gyvenimas po metu, po 2 metu ir po 5 metu, ka deretu dabar daryti su pinigais,ar apsimoka investuoti i kazkokia sriti? 
Parašytas: 09 Spa 2008, 14:14
jei manai kad krizes priezasti galima abibudint penkiais zodziais - labai klysti. Siaip neseniai bbc.co.uk skaiciau labai nebloga straipsni "Timeline: Global credit crunch" http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/7521250.stm - galima susideliot pradinius taskus.Human rašė:Nitro internete pasiskaityk ar tu nemoki googlint?
va paskaiciau kad calibra si ta jau paaiskino keliais sakiniais
Parašytas: 09 Spa 2008, 15:40
as ne toks krutas, kad galeciau atsakyti i si klausima. Galiu tik pasakyti, kaip elgciausi as pats ir motyvacija to.
Maksimaliai ishsiparduoti likvidu turta, nugriebiant uz ji paskutine imanoma maksimaliai gauti kaina, visais imanomais budais atsikratyti turimu paskolu, ir su pinigais laukti T.y. su jais laukti galima ivairiai, nebutinai kojineje laikant, bet taip, kad bet kuriuo momentu galima juos butu ishimti.
O tikslas toks... ekonomine recesija ir visas NT sproges burbulas (beje, dar ne visas jo pasekmes matom - per artimiausia pusmeti uzsidarys dar maziausiai tuzinas NT bendroviu, is kuriu kai kurios yra pakankamai zinomos, dideles ir buvo laikomos respektabiliom - pvz, Atkirta; zinau ir daugiau atveju, kur jau pinigai is tokiu bendroviu perpumpuojami i kitas bendroves, priesh paskelbiant jiems bankrota). Zinoma, tai itakos ir kitus, su tuo susijusius verslus - statybu technikos (irankiu, sildytuvu, priemoniu, etc.) nuomos, kranu nuomos, autoveziu nuomos imones, kurios, greiciausiai, bankrutuos (kadangi didzioji dalis tokiu imoniu lizinguoja technika, kuria nuomuoja statybos bendrovems - dauguma siu imoniu bankrutuos, del ko nukentes ir kitos imones, kurios teikdavo paslauga sioms nuomos imonems). Kitaip tariant, statybu bendroviu turimas (ar kitu, ishoriniu kompaniju valdomas) turtas bus arba pasiimtas banko nuosavyben (ir parduotas is varzytiniu ir pan.), arba pati bendrove bandys parduoti ta turta kuo greiciau, jau nebesirupinant tuo, kad parduoti "su kuo didesne pelno marza". Arba mazinant visa sita pliurpologija - NT pigs. Dabar jau ekspertai kalba apie 15% kainos kritima, bet, realiai, as manau, kad tas kritimas bus didesnis, t.y. minimi 15% tera garantuota dalis, kuria atpigs dauguma bustu. Bustu vertes kritimas nera vienintelis dalykas, kas ivyks, tai koreliuoja ir su auganciom palukanom - jau dabar nuo pradiniu palukanu jos isaugo apie 50% daugumai skolininku. Manau, kad si suma gali dar padideti.
Padidejes nedarbo lygis, sumazejes vartojimas ir sastingis rinkoje paliks kai kuriuos zmones shiknos skylej. Jie bus priversti parduoti turta tam, kad atsisakyti paskolos, kurios nebeisgali moketi. Taip NT krize tik dar labiau padides. T.y. pries pora metu buvusi NT paklausa (kuri virsyjo pasiula) apsivers aukstyn kojom (tas jau dabar, gerus puse-metu vyksta) - pasiula bus didele, paklausa - minimali... Niekas nenores pirkti netgi pigiu bustu, nes paskolos kaina bus palyginti didele.
Taigi, tie, kas sedes be paskolu ir tures laisvu pinigu, tures galimybe uzhsidirbti, nusipirke pigiai zemes, bustu, ar kito turto, kuris ilgame laikotarpyje vertes nepraranda. Pati krize kiek uztruks neaisku, kai kuriu ekspertu nuomone, tai gali trukti apie 4 metus, kai kurie galvoja, kad terminas gali buti truputi trumpesnis, kai kurie - kad ilgesnis. Veliau, labai tiketina, ivairiu finansinsiu/ekonominiu/politiniu priemoniu pagalba rinka prades judeti ir krizei baigiantis ekonomika prades kilti. Iki to momento isigije pigaus NT, ji valdantys zmones gales uzdirbti.
Na, cia tokia mano nuomone, galbut, ji ir nera teisinga, tad nerekomenduoju aklai tiketi
Maksimaliai ishsiparduoti likvidu turta, nugriebiant uz ji paskutine imanoma maksimaliai gauti kaina, visais imanomais budais atsikratyti turimu paskolu, ir su pinigais laukti
T.y. su jais laukti galima ivairiai, nebutinai kojineje laikant, bet taip, kad bet kuriuo momentu galima juos butu ishimti.O tikslas toks... ekonomine recesija ir visas NT sproges burbulas (beje, dar ne visas jo pasekmes matom - per artimiausia pusmeti uzsidarys dar maziausiai tuzinas NT bendroviu, is kuriu kai kurios yra pakankamai zinomos, dideles ir buvo laikomos respektabiliom - pvz, Atkirta; zinau ir daugiau atveju, kur jau pinigai is tokiu bendroviu perpumpuojami i kitas bendroves, priesh paskelbiant jiems bankrota). Zinoma, tai itakos ir kitus, su tuo susijusius verslus - statybu technikos (irankiu, sildytuvu, priemoniu, etc.) nuomos, kranu nuomos, autoveziu nuomos imones, kurios, greiciausiai, bankrutuos (kadangi didzioji dalis tokiu imoniu lizinguoja technika, kuria nuomuoja statybos bendrovems - dauguma siu imoniu bankrutuos, del ko nukentes ir kitos imones, kurios teikdavo paslauga sioms nuomos imonems). Kitaip tariant, statybu bendroviu turimas (ar kitu, ishoriniu kompaniju valdomas) turtas bus arba pasiimtas banko nuosavyben (ir parduotas is varzytiniu ir pan.), arba pati bendrove bandys parduoti ta turta kuo greiciau, jau nebesirupinant tuo, kad parduoti "su kuo didesne pelno marza". Arba mazinant visa sita pliurpologija - NT pigs. Dabar jau ekspertai kalba apie 15% kainos kritima, bet, realiai, as manau, kad tas kritimas bus didesnis, t.y. minimi 15% tera garantuota dalis, kuria atpigs dauguma bustu. Bustu vertes kritimas nera vienintelis dalykas, kas ivyks, tai koreliuoja ir su auganciom palukanom - jau dabar nuo pradiniu palukanu jos isaugo apie 50% daugumai skolininku. Manau, kad si suma gali dar padideti.
Padidejes nedarbo lygis, sumazejes vartojimas ir sastingis rinkoje paliks kai kuriuos zmones shiknos skylej. Jie bus priversti parduoti turta tam, kad atsisakyti paskolos, kurios nebeisgali moketi. Taip NT krize tik dar labiau padides. T.y. pries pora metu buvusi NT paklausa (kuri virsyjo pasiula) apsivers aukstyn kojom (tas jau dabar, gerus puse-metu vyksta) - pasiula bus didele, paklausa - minimali... Niekas nenores pirkti netgi pigiu bustu, nes paskolos kaina bus palyginti didele.
Taigi, tie, kas sedes be paskolu ir tures laisvu pinigu, tures galimybe uzhsidirbti, nusipirke pigiai zemes, bustu, ar kito turto, kuris ilgame laikotarpyje vertes nepraranda. Pati krize kiek uztruks neaisku, kai kuriu ekspertu nuomone, tai gali trukti apie 4 metus, kai kurie galvoja, kad terminas gali buti truputi trumpesnis, kai kurie - kad ilgesnis. Veliau, labai tiketina, ivairiu finansinsiu/ekonominiu/politiniu priemoniu pagalba rinka prades judeti ir krizei baigiantis ekonomika prades kilti. Iki to momento isigije pigaus NT, ji valdantys zmones gales uzdirbti.
Na, cia tokia mano nuomone, galbut, ji ir nera teisinga, tad nerekomenduoju aklai tiketi
Parašytas: 09 Spa 2008, 16:17
apie nt kainas http://www.burbulas.com/index2.php?skyrius=statistika
Parašytas: 09 Spa 2008, 16:28
reali (ne skelbimine) situacija yra kur kas ziauresne.nfsu_2.0 rašė:apie nt kainas http://www.burbulas.com/index2.php?skyrius=statistika
Parašytas: 09 Spa 2008, 16:48
taip taip zinau
Parašytas: 09 Spa 2008, 16:54
Sutinku su Nitro. Tiesiog, nenoredamos mazinti kainu, butus parduodancios bendroves ir agenturos pradejo sudarineti konfidencialumo sutartis su klientais, kuriose draudziama tretiems asmenims (ishskyrus tuos, kurie nurodyti sutartyje) atskleisti busto pirkimo/pardavimo kaina. Todel, siame grafike, ko gero, matosi tik pasiulymo kaina, kuri siuo metu stipriai skiriasi nuo pardavimo kainos.
Negana to, ta kainos skirtuma dar labiau maskuoja "dovanos". Bendroves, parduodancios butus, pradejo dovanu duoti garazus, parkingo vietas, dalinti abonentus 3-5 metams i sporto klubus, dovanoti apdailas ir dalini irengima.
Realiai, atmetus siu dovanu verte/kaina, butu kaina butu dar mazesne. Aisku, tai nedurnas sprendimas is siu bendroviu puses, nes realiai atitinkama verte dirbtinai padidindami neva buto kaina, jie nuo tos vertes dar 15% nurasho i savo sanaudas, taip sumazindami mokescius ir padidindami realu pelna.
Negana to, ta kainos skirtuma dar labiau maskuoja "dovanos". Bendroves, parduodancios butus, pradejo dovanu duoti garazus, parkingo vietas, dalinti abonentus 3-5 metams i sporto klubus, dovanoti apdailas ir dalini irengima.
Realiai, atmetus siu dovanu verte/kaina, butu kaina butu dar mazesne. Aisku, tai nedurnas sprendimas is siu bendroviu puses, nes realiai atitinkama verte dirbtinai padidindami neva buto kaina, jie nuo tos vertes dar 15% nurasho i savo sanaudas, taip sumazindami mokescius ir padidindami realu pelna.
Parašytas: 09 Spa 2008, 20:48
Cia buvo skirta konkreciai mintuso firmos specializacijai, jeiga ka...Nitro rašė:pavirshutinishkas ir naivus komentaras. Ekonomikos nuosmukis susijes su viskuoLast Edition rašė:Viskas aisku. Krize susijusi su statybu sfera.mintusas rašė:paveike ne mane,o imone mano labai jauciasi sita krize
as asmeniskai ir mano imone, labai pajutau sita krize
Parašytas: 11 Spa 2008, 23:58
-57% VP.. 