Vertimas is saito http://www.calibra.lt/patarimai_perkantiems.php
PATARIMAI PERKANTIEMS CALIBRĄ
Susidomėjusiems Opel Calibra visų pirma dažniausiai iškyla klausimas – kokia calibrą pirkti, t.y. su kokiu varikliu, rida ir pan.?
Kokie esminiai dalykai svarbūs perkant calibrą? Pamėginsim apibendrinti svarbiausius faktorius.
Visiems žinoma, jog pirkinio kokybė didžiąją dalimi priklauso ne tik nuo perkančiojo finansinių galimybių bet ir, be abejo, nuo sugebėjimo tinkamai pasirinkti. Be jokios abejonės gerą automobilį galima nupirkti ir už daugeliui prieinama kainą – juk buvęs automobilio šeimininkas šeimininkui nelygus.
Kalbant apie calibrų variklių tipus, savaime suprantama, jog pvz. Calibra-Turbo pareikalaus daugiausia išlaidų, tikrai mažiau išlaidų reikalaus 8 ar 16 vožtuvų su 85, 100 arba 110 kW ir net V6.
Patarimas: geriausia be jokios abejonės išmėginti visus variantus ir pasirinkti sau mieliausią (juk iš biudžeto stipriau paspaudus galima dažnai išsunkti daugiau ir pamaloninti save!).
Apie daug ką bendrai
Labai patrauklus ir populiarus variantas yra pirkti automobilį tiesiai iš pvz. Vokietijos (liaudiškai „nuo tralo“ arba, jei yra galybė, atsivaryti pačiam), tuomet toks automobilis turi dar vokišką „Brief‘ą“, kuriame yra svarbi ir naudinga informacija apie būsimą pirkinį.
Tarkime, jei automobilis jau turi net 2 „Brief‘us“, nes pirmasis jau užpildytas įrašais apie buvusius šeimininkus, arba, jei automobilis pagamintas 1991 m., o rida nesiekia 90 000 km, tuomet šalin rankas nuo tokio varianto. Tokiais atvejais skaitliuke akivaizdžiai trūksta dvejeto priekyje!
Tačiau jokiu būdu nereiktų ridą paversti esminiu kriterijumi, tai tiesiog vienas iš svarbių faktorių, bet ne esminis. Kiekvienam suprantama, kad automobilis su 170 000 ir daugiau km gali būti sveikesnis nei prastai prižiūrėtas su 100 000 km. Geriausiai turbūt būklę atspindi bendras kėbulo ir salono vaizdas (jei tik žinoma prieš tai su kėbulu nepadirbėjo dažytojai

).
Vokietijoje paplitęs įprotis skambinti buvusiems automobilio savininkams ir pasiteirauti, kokia buvo automobilio rida prieš jį parduodant, ar jis buvo daužtas ir pan., apie tai rašoma ir vokiško klubo
www.calibra-team.de tinklapyje. Tie, kas moka vokiškai, žinoma, galėtų taip padaryti, tuomet visai paprasta būtų atskirti, kuri pardavėjo informacija yra tiesa, o kur, liaudiškai tariant, „makaronai“.
Nereiktų užsibrėžti surasti tik tokią calibrą, kurią vairavo koks senukas vokietis, laikęs ją visada garaže, laiku keitęs tepalus, dirželius bei jos nedaužęs. Tačiau, be abejonės, visuomet verta ieškoti tvarkingos, nedaug šeimininkų turėjusios calibros su nedidele (realia) rida. Geras variantas būtų ir toks, jeigu calibrą turėjo sąlyginai nemažai savininkų, tačiau paskutinysis ją vairavo daugelį metų ir gerai prižiūrėjo, kas turėtų būti matoma ir iš bendros automobilio būklės. Didelis pliusas, jeigu automobilis iš Vokietijos turi serviso knygelę (Checkheft), kurioje rasite įrašus apie jos priežiūrą bei remontą.
Dažnai specialistai pataria, jog parduodamas per daug įmantriai ištobulintas (liaudiškai „tiuninguotas“) automobilis turėtų būti ypač nuodugniai apžiūrėtas, t.y. ar tie patobulinimai kokybiški. Dažnas jaunas pirkėjas susižavi tokiu išskirtiniu variantu, manydamas, jog nereikės investuoti pinigų mašinos tobulinimui, ir būtent tokiu atveju labai paprasta apsigauti. Dažnas patars geriau pirkti standartinį modelį su pvz. dailesniais ratlankiais, gal kiek pažeminta pakaba ir/ar lengvu „tiuningu“, nei galbūt mėgėjo „ištobulintą“ variantą su pigiu „chiptiuningu“. Ypatingai įmantrus „tiuningas“ ne retai byloja (tačiau vėlgi ne visais atvejais) labai tikėtiną faktą, kad prieš tai buvęs šeimininkas greičiausiai buvo jauno amžiaus ir gali būti, jog taupė savo lėšas tobulindamas savo calibrą arba tobulino ją savarankiškai, todėl reiktų pasitarti su specialistais ar tai nėra koks pigus studentiškas „tiuningas“.
Patarimas: tai vėlgi taikytina ne visais atvejais, kaip minėta, šeimininkas šeimininkui nelygus, patobulinto automobilio žinoma jokiu būdų nurašyti nevertėtų.
Keletas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį perkant Calibrą
1. Reiktų patikrinti variklį, geriausiai servise ir stebėti kaip jis elgiasi užvedimo metu ir kaip dirba. Papildomai reikėtų patikrinti slėgį cilindruose ir bendrą vizualų vaizdą, pvz. tepalo prasiskverbimai ir pan. Atkreipkite dėmesį į variklio darbą, prieš užvesdami įsitikinkite, ar variklis šaltas ir atsakykite, sau į kelis klausimus:
Ar variklis iš karto užsiveda?
Ar tolygiai dirba?
Ar „nešokinėja“ apsukos?
Ar spaudžiant akseleratorių netrūkčioja?
Įsiklausykite į dirbantį variklį, ar nėra pašalinių garsų?
Atkreipkite dėmesį į išmetamąsias dujas: baltos, juodos, melsvos?
Pakankinkite truputėlį variklį, intensyviai bent trumpai pavažinėkite: koks maksimalus pasiekiamas greitis?
Ar po pasivažinėjimo neatsirado šviežių tepalo žymių?
Ar šiltas variklis irgi gerai užsiveda?
2. Patikrinkite pakabą ant keltuvo, būtinai pavažinėkite ir paklausykite, ar kas netarška, atkreipkite dėmesį į stabilumą kelyje.
3. DĖMESIO! KOROZIJA! Gerai apžiūrėkite galinių ratų arkas, galinius sparnus, slenksčius, grindis bagažinėje ir gale po keleivių kojomis. Labai dažnai grindyse būna skylės dėl prisikaupusio nuo keleivių kojų vandens.
4. Be abejo reikia patikrinti kitų mazgų veikimą, iš eilės įjungiant visus įrenginius ir stebint ar tvarkingai veikia.
5. Toliau reikia atkreipti dėmesį į priekinio skydelio kontrolines lemputes, ar kokia nors šviečia ir taip įspėja apie gedimą. Gerai būtų atlikti įpurškimo ir uždegimo sistemos diagnostiką, t.y. nuskaityti gedimų kodus.
6. C20XE variklio atveju, pagaminto 1990-1992 metais, reikia patikrinti aušinimo skystį ar nėra jame prasiskverbusio tepalo. Šiuose modeliuose dažnokai pasitaiko variklio „galvų“ trūkinėjimai (firmos KS galvutės, vėliau buvo montuojamos COSCAST galvutės, kurios jau neturėjo šios problemos). C20XE (150 AG) – tai vienas geriausių 2,0 litro variklių! (yra šio variklio variantas C20XE 4x4).
7. Jeigu nuspręstumėte pirkti C20LET (stipriausias calibrų variklis, 204 AG! Su chip’u galima išgauti iki 250 AG), reikėtų jį apžiūrėti ypatingai įdėmiai. Čia verta atkreipti dėmesį į daugelį dalykų. Labai svarbu, kaip su varikliu elgėsi buvęs savininkas. Po užvedimo toks variklis negali būti iš karto apkraunamas. Iš pradžių temperatūra turi pasiekti 70 laipsnių. Panašiai yra su variklio išjungimo momentu. Gerai yra palaukti kokią minutę, o ne gesinti variklį iš karto. Staigiai išjungus variklį po „agresyvaus“ važiavimo, turbinoje nustos cirkuliuoti alyva, kuri pradės „virti“. Pagrindinį diržą reiktų keisti kas 60 000 km, trūkus dirželiui neišvengiamai reiks atlikti pilną variklio remontą.
8. Verta patikrinti slėgį cilindruose, kaip minėta. C20LET variklio atveju turi būti nuo 10,5 iki 12 bar, esant maksimaliam skirtumui 10% prie suspaudimo laipsnio 9:1, t.y. kaip ir parašyta gamintojo nurodymuose. Taip pat gerai būtų patikrinti kuro slėgį – esant laisvai pavarai jis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 bar.
Tikrinant Turbo variklį, verta atidžiai stebėti, kaip elgiasi Wastegate vožtuvo petys. Reikia patikrinti, ar turbina veikia tvarkingai, t.y. prie kokių apsukų atsidaro apėjimo kanalas. Jeigu neatsidaro, arba atsidaro per vėlai, tai greičiausiai, kad turbina pertrinta arba yra problema su oro paėmimu ar atidirbtų dujų išmetimu. Turbina gali sugesti po 150 000 km. Būtų žinoma idealu pirkti calibrą su naujai pakeista turbina. Svarbu patikrinti, ar ji įsijungia.
9. C20NE, galima teigti - vienas iš tvirčiausių variklių įmontuotų calibrose. Pakankamai tvarkingai eksploatuojant be problemų išgyvena iki 300 000 km. Silpnoji vieta: laisvos eigos reguliatorius, kuris dažnai užsiteršia. Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kaip dirba variklis esant laisvai eigai. C20NE 4x4 – identiškas C20NE, tačiau keturiais varomaisiais ratais. Transmisinę alyvą būtina keisti kas 70 000 km.
10. C25XE (V6, 170 AG) – patobulintas gali išgauti daugiau jėgos nei C20XE, tačiau remonto darbai ne pigūs (tiek pačios detalės, tiek darbas, nes dėl įvairių smulkmenų tenka dažnai daug ką išrinkti). Pagrindinį diržą reiktų keisti kas 60 000 km.
11. Modelis X25XE – tai variklio C25XE Eco-versija. Tobulinimas ne pigus, bet efektyvesnis nei tobulinant C20NE. Remontas, kaip ir C25XE, dėl įvairių smulkmenų dažnai apsunkinamas. Pagrindinį diržą reiktų keisti kas 60 000 km.
12. X20XEV – Ecotec variklis (136 AG). Remontas ir tobulinimas taip pat ne pigus, kaip ir daugelio kitų variklių su įpurškimu.
Apibendrinant, norėtume pabrėžti, kad kiekvienas žmogus vadovaujasi jam svarbiais kriterijais pagal savo norus bei galimybės ir renkasi tai, kas jam tinka bei patinka atsižvelgdamas į:
pardavimo kainą;
galimas remonto bei eksploatacijos išlaidas;
automobilio galingumą;
variklio tipą;
komplektaciją ir pan.
Sėkmės priimant teisingiausią sprendimą!!!